- pamėga
- pamėgà sf. (3b) 1. malonumas: Ji dabar buvo ponia ir su pamėga naudojosi savo padėjimu LzP. Gavęs sau pavėsį, su pamėga pasėdėsi BsO298. 2. pamėgimas, pomėgis: Geriausiai atitiko jos pamėgai mokytojavimas LzP. Buvo tai žmogus nebejaunas, tik metais už mano tėvą jaunesnis, niekam nežinomas nei iš pamėgų, nei iš opinijos LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.